dugnolis

dugnolis: dugnõlis sm. (2) 1. Kos212 storoji, akloji žarna, dūblingė: Dugnõlis sugedo, ir nukrito veršis Up. Ligoninėj išpjovė dugnõlį Grš. | Dugnõlį palik vėdarams daryti Vvr. Iš dugnõlio geras vėdaras išeis Kal. ║ vėdarai: Atnešiau tau iškepusi dugnõlį Mžk. Visims davė po galelį [vėdarų], o tam vienam dugnolẽlį KlvrŽ. ^ Lygios lankos, gryni moliai, mūsų vyrai kaip dugnõliai (riebūs, tvirti) ž. Papampęs [veršis, vaikas] kaip dugnolaitis Šts. 2. sėdynė, užpakalis, dugninė: Aš jį užauginau ir į dugnolį kelis kartus esu įkrėtęs rš. 3. prk. riebus, storas žmogus: Tavo vaikas tikras dugnõlis Mžk.
◊ į dugnõlį įdė́ti užvalgyti: Biškį jau į dugnõlį įdė́jo KlvrŽ.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

dugnogalis — sm. (1) dugnolis: Išplauk gerai tą dugnogalį, prikimšim kruopų ir kraujo, būs gardus vėdaras Lž … Dictionary of the Lithuanian Language
dugnolius — dugnõlius sm. (2) 1. I, J žr. dugnolis 1: Dugnõliaus uždegimas yra labai sunki liga Krtn. 2. prk. žioplas, ištižęs žmogus: Nė vieno doro vyro vakarele[je] nebuvo – vieni dugnõliai Trk. ^ Stova išsižiojęs kaip dugnõlius Trk … Dictionary of the Lithuanian Language
dūblingė — dūbliñgė sf. (2), dubliñgė (2) 1. Kos212, I, N anat. akloji, storoji žarna, dugnolis (coecum). 2. CII5 anat. skrandis. 3. scom. J nerangus, pilvotas žmogus, dūblys: Karvę dideliu pilvu vadina dubliñgė Skdv … Dictionary of the Lithuanian Language
storinis — 1 storìnis sm. (2) Žd storoji žarna, dugnolis, dūblingė … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias